Dar vienas žingsnis iš komforto zonos
Po vakarykščio gana sėkmingo bandymo bent šiek tiek išeiti iš savo komforto zonos, šiandien vėl norėjau ką nors tokio padaryti. Ir padariau. Jau rašiau, kad turiu baimę ar galbūt kažkokį nemalonų jausmą, kai reikia skambinti ir kalbėti telefonu, ypač su nepažįstamais žmonėmis.
Taigi, šiandien sugedo interneto ryšys, neveikė. Anksčiau darydavau taip: laukdavau, kol kas nors kitas iš tinklo paskambins ir praneš apie gedimą. Tačiau šiandien viskas buvo kitaip - paskambinau pats! Ir kalbėjau visai ramiai, nesutrikau.
Tik prieš skambinimą vieną kartą pasirepetavau ką sakysiu… :)
Bet šiaip labai džiaugiuosi, kad nugalėjau pirminį nenorą ir paskambinau. Nes jei būčiau to nepadaręs, mano savigarba būtų kritusi žemyn…
PS: šiandien einu į vieną didelį vakarėlį - pasisėdėjimą, bus daug žmonių, dauguma nepažįstamų, todėl tai man bus nemenkas iššūkis, bet aš tikrai stengsiuos kuo labiau atsipalaiduoti ir gerai praleisti laiką.
Maladiec, labai neblogas dalykas - susirasyti plana kaip kiekviena diena iseisi is komforto zonos vis daugiau ir daugiau ir laikytis jo. As dabar panasiai taip "kapojuosi" su mergaiciu kabinimo baime. Viskas ore, sutvarkomi sitie dalykai :)
imsiu tavo pavyzdi!:)kiek galima kentet….:)
merginos nera baisios,piktos ir krutos,kaip jos megsta waizduoti :)
tik dbr issiaiskinau, kad as kenciu nuo sios fobijos.Net nemaniau, kad tokia yra, maniau, kad as cia kazkokia netokia, ir visi taip mane.Bet aciu Dievui, kad visi tie mano priepuoliai nerimo, paaiskinami, yra diagnoze, tai reiskia, kad ne as tokia, o tas "svetimkunis" mane vercia sitaip jaustis.Ir as isgysiu, nors puikiai suprantu, kad, oi, kaip tai nelengva, bet psichoterapija pades,ir, aisku, mano pastangos.Nes taip gyventi nepakeliama, kazkoks kosmaras, kai nevaldai saves.Ir dar net atlego, kad ne viena as turiu sia problema.sekmes visiem fobikam.