Kokį save matai, toks ir esi
Ne kartą girdėta, tiesa? Žinoma, kad taip. Tačiau kiek iš Jūsų išspaudžiate iš šio teiginio viską? Vienas iš šimto? Iš tūkstančio? Gal net ir rečiau. Deja dabar, kad ir kaip norėčiau, ir pats negaliu pasigirti, jog sugebu tai padaryti.
Kai susiduriu su kokia nors socialia situacija, mano pirma mintis, jog žmonės iš manęs juoksis, pasirodysiu kvailiu ar nepatenkinsiu jų lūkesčių. Taip ir būna. Visada. Visada, nes aš ESU TOKS SAVO VIDUJE. Ir taškas. Daugiau jokios saviapgaulės.
Viskas pasikeis tik tada, kai pasikeisiu viduje. Lengva pasakyti - sunku padaryti.
Bet visgi, aš esu puikus žmogus ir man niekas nesutrukdys džiaugtis gyvenimu… Jis puikus! :P
labai ikvepia tavo optimizmas :]
as praktiskai tik siandien, siek tiek paskaicius internete ir t.t., supratau, kad turiu socialine fobija :(
anksciau as galvojau, kad siaip esu drovi, bet po to supratau, kad drovesnio zmogaus uz save nesu macius :D
labai ant saves pykstu, kai pvz. kompanijoj noriu ka nors pasakyt, bet nesakau… po to jeigu kas nors paklausia: "ko tu nesneki, neprikolini? ko tokia atsiskyrusi vaikstai?", labai liudna pasidaro - juk galeciau…nes siaip galvoj minciu pilna, bet visa laika iskyla tokia dilema: "sakyt ar nesakyt? gal nesakysiu…" :( buvo panasiu kaip tau situaciju, kai pamacius pazistama zmogu, bandziau pasislept :D uzuot pasveikinus ar drovejausi kur nors paskambint…labai jau sita social anxiety trukdo gyventi… tai va, ieskojau profesionalios pagalbos internete, bet radau si megejiska bloga :D ir dar labiau apsidziaugiau, kad radau kazka, kas jauciasi kaip ir as…beje, as irgi is vln, tai dar smagiau :D tai va, sekmes tau, o as ir toliau skaitysiu :)
o jeigu kartais nori apie tai pasikalbeti, gali parasyti man i e-mail wildkitty91@hotmail.com
:)
Labas:) Siandien visai netiketai cia uzklydau ir visa vakara skaitau tavo irasus. Offtopic pastebejimas: turi talenta destyti mintis:) Jei prie reikalo, netgi ivairios tavo paminetos smulkmenos yra identiskos, kurias jauciu as (na balkono,tiesa, neturiu, tai viena beda maziau :D ). Taigi jau nemazai metu turiu lygiai tokia pacia savijauta, kartais stipresne, kartais silpnesne. Jau ilgokai suvokiu savo "beda", bet neuztenka kantrybes ir ryzto, o gal ir optimizmo, kazkaip su tuo kovot.. Tikiuosi is taves pasimokyt! Labai linkiu neprarasti ryzto ir optimizmo, juolab kai toki dideli zingsni jau esi zenges. Sekmes ir tau, ir man, jei kada rimtai pasirysiu daryti taip, kaip tu: realiai kazka daryti, kad atsikratyciau ta nesamone, blemba!
Kaip man tai pažįstama ;) Visas tavo 'karas' su tom fobijom ir baimėm. Man irgi tenka pakovoti su jomis. Jo, viskas yra mūsų galvose. Ir tai yra gerai, kai pagalvoji, nes priešingu atveju, būtum bejėgis. Daug teko mąstyti šia tema.
Vienas iš faktorių, kodėl bijau nepažįstamų žmonių yra matyt tas, kad aš juos padarau savo priešais. Bandžiau kažkada galvoti, kuom mano artimas draugas, su kuriuo bendrauju puikiai, skiriasi nuo ne tokio artimo draugo? Vienareikšmiško atsakymo neradau. Bet aišku, kad aš nebijau, kad draugas mane įskaudins ar ką blogo pasakys. O jei ir pasakys - tai neturi reikšmės, nes aš tam nesuteikiu reikšmės. Reiškia aš kontroliuoju situaciją. Kalbant apie kontroliavimą. Manau ta social anxiety yra dar ir dėl pernelyg noro kontroliuoti KITUS ir neleisti jiems būti tokie kokie yra. Išlaisvink kitus ir išlaisvėsi pats ;)
Kartą teko skambinti pirmąkart vienai merginai su kuria bendravau tik internetu ir prasidėjo man visokie vidiniai dialogai. "Ką pasakyti, kaip pradėti pokalbį" ir pan. Ir tada atėjo mintis, kad aš ją laikau 'svetima'. Ir tik pakeitus savo mintį, kad ji visai ne svetima, o draugė, galėjau paskambinti ;)
Kol kas tiek, manau dar parašinėsiu komentaruose čia pas tave ;) Sėkmės tau! Mes nugalėsim ;)
dar pridėsiu, kad tą socialinę fobiją lemia didelis minčių kamuolys. Tačiau realiai, matyt už to slepiasi viena mintis: "aš esu vienas, atskirtas, pamirštas ir manęs niekam nereikia, todėl mane visi gali ir net ne gali, o skriaudžia". Ir todėl labai reikia iš kitų žmonių teigiamų atsiliepimų apie save, kurie bandytų tavo VIDINĘ mintį paneigti. O kas iš to gaunasi? Gaunasi, kad visą jėgą, visą valią atiduodi kitiems žmonėms. T.y. savo likimą atiduodi į jų "rankas". Manau, to niekas nenori ;) ir to visiškai nereikia…